subinuoti

subinúoti, -úoja, -ãvo tr. vlg. 1. Up žr. subinėti. 2. paskui ką vaikščioti, prižiūrėti: Tu paaugusi, tu turėsi vaikus subinúoti DūnŽ. Niekur neišeinu, tik žąselius subinúoju Pvn. 3. refl. Erž tinginiauti, užsiiminėti niekais: A tu visą dieną šiandien subinúosys, a neisi dirbti?! Trk. 4. refl. labai bičiuliautis: Ar ilgai anie subinúosas – būs susiuržinę End. Su ta merge subinúojas kaip beprotė Trk. 5. refl. NdŽ plūstis, bartis. 6. Vkš coire. \ subinuoti; įsubinuoti